Nevalytas kalašnikovas strigo…

Futbolo čempionatą komentuoti ir apžvelgti buvo lengviau nei krepšinio. Apskritai grįžti po atostogų ir įsijungti į puslapio priežiūros darbą irgi nėra paprasta, o dar tokia dovana – krepšinis… Atrodo žiūrėk ir žiūrėk… Tačiau tas krepšinis šį kartą buvo kitoks – neretai norėdavosi, kad rungtynės baigtųsi kuo greičiau ir nesvarbu, kad pralaimime.

Ką tik baigiau žiūrėti Lietuvos rungtynių su Turkija vaizdo įrašą. „Originalo” klausiausi per Žinių radiją. Gal ir gerai, kai nematai, o tik girdi – vis kitaip reaguoji. Tačiau noras pamatyti, kaip reikia žaisti norint prarasti 12 taškų persvarą per 2-3 min., mane įveikė. Pažiūrėjau. Kas nematė, gal ir nežiūrėkit… bent paskutinių dviejų minučių. Apie pratęsimą siūlau visai pamiršti. Baisumas ima.
Rungtynių metu Viasat Sport 3 komentatorius tiesiog rėkte rėkė „davai rebiata”, „ai da maladcy”, tačiau vėliau neteko amo, kaip visą persvarą (reikia sugebėjimų) atiduoti priešininkui iki švilpuko likus minutei. Klaidos – dabartinės mūsų krepšinio rinktinės vizitinė kortelė. Nors Macas ir pataiko (kartais), tačiau jo klaidos esminiais momentais priverčia užmiršti „kalašnikovą”. Deja, tenka pripažinti, kad Macui sėdėjimas ant NBA suoliuko, kad ir kiek jis ten pinigų leidžia uždirbti, labai pakenkė.

Trumpai drūtai. Nėra žaidimo šioje rinktinėje, išsikvėpė ir treneris Sireika. Priešininkams tapome labai nuspėjami. Kaip kitaip paaiškinti „klaidų čempionės” aibę prarastų kamuolių? Manau derėtų treneriui parduoti karūna, nusipirkti kepurę ir išvažiuoti užsienin… pasistažuoti, naujų vėjų pagaudyti, patirties pasisemti. O tokių pralaimėjimų retkarčiais, manau, reikia – tik tokiomis akimirkomis suprantame, kad ne šventieji puodus lipdo.